| Tarptautin konferencija „Marijon vienuolija vakar – iandien – rytoj“
Minint Marijon vienuolyno Marijampolje 250-sias metines i met rugsjo 26–28 dienomis buvo surengta tarptautin konferencija „Marijon vienuolija vakar – iandien – rytoj“. Visus konferencijos dalyvius pasveikino Marijampols Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC. Sveikinimo od tar vyskupas Juozas emaitis MIC, kalbjo apie marijon reikm miestui ir ireik vilt, kad i konferencija sustiprins Marijon vienuolijos pagrindus ir paskatins vystyti marijonik veikl. Marijon Kongregacijos Generalinio Vyresniojo vardu visus pasveikino kunigas dr. Januas Kumala MIC. Susirinkusius konferencij sveikino VDU Katalik teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Uleviius, Latvijos marijon provincijos atstovas Jazapas Sitniekas MIC.
Pirmasis konferencijos posdis buvo skirtas Marijon vienuolijos krimuisi ir veiklai XVIII- XIX amiuje. Lektorius kunigas dr. Zygmundas Proekas MIC (Lenkijos marijon provincija, Liublinas) kalbjo apie Marijampols marijon krimosi keli, daug dmesio skyr ios vienuolijos fundators P. Butleriens eimos istorijai, atkreip dmes, kad didel tak atsirasti vienuolynui Marijampolje turjo ir Marijon vienuolyno generolas K. Viinskis MIC, paras P. Butlerienei laik, pras, kad i globot marijonus. Kalbtojas pabr, kad Marijampol yra vieta, turjusi palaidoti marijonus, bet tai ir vieta, kur Marijon vienuolija tvo Jurgio Matulaiio MIC buvo atkurta ir marijonai galjo darbuotis Lietuvai.
Dr. Dalius Vilinas kalbjo apie Marijampols marijon veikl Apvietos epochoje. Lektorius atkreip dmes, kad marijonai aktyviai veik iuo laikotarpiu, pasauliei, tyrinjusi i epoch, buvo pastebti. Pabr, kad marijonai stengsi imokslinti savo narius, rpinosi liaudies vietimu. Marijampols marijonai sukr ipltot ugdymo sistem: egzistavo biblioteka, bendrabutis, nustatyta uklasinio lavinimo tvarka, daug dmesio skiriama pilietiniam, patriotiniam ugdymui. Baigdamas paskait lektorius sak, jog Marijampol gali didiuotis vienuolija, kuri prisidjo prie istorijos ir dabarties krimo.
Pirmj konferencijos posd baig kunigas dr. Janas Kosmovskis MIC ( Lenkijos marijon provincija, Varuva) praneimu apie Marijampols marijon tak XIX a. lietuvi visuomenei. Lektorius minjo, jog iuo laikotarpiu Marijon vienuolijos buvo tautikumo kalvs, po 1830 met sukilimo carinei Rusijai udarius mokyklas marijonai dirbo nelegaliose mokyklose, jie buvo aktyvs kovotojai u Lietuvos nepriklausomyb.
Antrj posd pradjs dr. Slavomiras Brzozeckis OP (Domininkon ordinas, Liublinas) kalbjo apie Lietuvos domininkon liaudies misij daugiataut charakter 1751 -1826 metais. Lektorius atkreip dmes, kad domininkonai Dievo od skelb keliaudami ir pamokslaudami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos, Lenkijos,Rusijos teritorijose, apvelg j vykdytas misijas. Tautini skirtum problemas Basj karmelit Lietuvos provincijos ordine pristat t. dr. Arkadiuas Smagaius OCD ( Liublino Katalik Jono Pauliaus II universitetas). Lektorius apvelg Basj karmelit keli Lietuv, kalbjo apie labai temptus ir sudtingus santykius vienuolijoje. Apgailestavo, kad Lietuvoje karmelit vienuolynas neatgijo, ir ireik vilt, kad karmelitai gr praturtindami Lietuvos banyi.
Kanauninkas dr. prof. Kstutis emaitis (VDU Katalik teologijos fakultetas) supaindino su kunigo V. Senkaus MIC, vadinamo paskutiniu „baltu“ marijonu, biografija, demonstravo dokumentus, liudijanius apie jo keli kunigyst, citavo tv V. Senk MIC painojusij atsiminimus, kuriuose pabriamas jo atsidavimas tarnystei, rpestis parapija ir jos monmis. Pirmosios dienos konferencij baig Rimvydas Butautas – Kudirka, apvelgdamas kunigo V. Dvaranausko MIC gyvenim ir veikl. Praneime lektorius pabr, kad tai buvo kunigas – kultros veikjas. Aktyvi visuomenin veikla priekaryje rodo jo nor padti katalikikai Lietuvai, jos monms.
Antrj konferencijos dien pradjo kunigas dr. Vaclavas Makosis MIC (Lenkijos Marijon Provincija, Puia Marianska) paskaita apie Kazimier Viinsk Nekaltai Pradtosios Apatal, jo nuopelnus marijon vienuolijai.
Kunigas dr. Januas Kumala MIC (Marijon Istorijos ir Dvasinio gyvenimo institutas, Lichen) kalbjo apie kunigo St. Papinskio palikt nurodym marijonams – skleisti garb Nekaltai Pradtajai Dievo Motinai, taip pat apie Nekaltojo Prasidjimo prasm ms gyvenimui.
Kunigas dr. Kazimieras Pekas MIC (Liublino Katalik Jono Pauliaus II universitetas, Liublinas) praneime „Per Spiritum ad Mariam“ pabr mint, kad Šv. Mergels Marijos vaidmuo telpa Šventosios Dvasios vaidmenyje, ji veda mus pas Jz, sugeba tikinti, kad tas kelias – laim mogui.
Baigiamajame posdyje prof. habil. dr. Alfonsas Matuzas ( VDU Katalik teologijos fakultetas) apvelg liaudies pamaldumo praktik Šiluvos ventovje. Lektorius kalbjo apie tai, kas sudaro Šiluvos ventov, pristat dvasin paveld bei jo itakas. Praneim iliustravo giesmininki, vadovaujam B. Pavalkiens, atliekamos giesms, demonstruojamos Šiluvos ventovs skaidrs.
Habil. dr. Elbieta Matulevi skait praneim apie Marij – Dievo gailestingumo apatal. Praneime akcentavo, kad marijonai neklydo vadindami Šv. Marij pirmja apatale, kuri ne tik liudijo Jz, bet ir skelb Dievo gailestingum. Apie palaimintojo Jurgio Matulaiio teologin mint ndienos aktualij viesoje kalbjo kunigas dr. Rimas Skinkaitis (VDU Katalik teologijos fakultetas). Praneime lektorius atskleid marijon vaidmen socialiniame, kultriniame Lietuvos gyvenime, aptar tas teologines idjas ir principus, kurie buvo svarbs ne tik palaimintajam Jurgiui Matulaiiui, bet ir visai marijon eimai bei iliko aktuals ir iandienos pasaulyje.
Konferencijos pabaigoje Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC padkojo visiems konferencijos dalyviams, ypa tiems, kurie prisidjo prie jos gyvendinimo. Linkdamas Dievo palaimos visiems teik atminimui Manto Arbaiausko sukurt ex libr, skirt Marijampols marijon vienuolyno jubiliejui.
Baigiamosios ikilms
Šveniant Marijampols marijon vienuolyno 250-sias metines ir titulinius Marijampols Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos atlaidus, ventin liturgija prasidjo rugsjo 27-osios vakar ikilmingais Miparais ir v. Miiomis, kurioms vadovavo J. E. Vyskupas Juozas emaitis MIC, grigalin choral giedojo Schola Lituana.
Pagrindins ikilmi v. Miios vyko rugsjo 28 dien. Šv. Miioms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius SJ, koncelebravo Marijon kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokoas (Jan Mikolaj Rokosz), vyskupas J. Kauneckas, vyskupas J. Boruta SJ, vyskupas R. Norvila, vyskupas J. emaitis MIC, kiti kunigai . Šv. Mii pradioje Marijon kongregacij sveikino arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius, Marijon kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokoas (Jan Mikolaj Rokosz) MIC. Homilij sak J. E. Teli vyskupas Jonas Boruta SJ. Homilijoje kalbjo apie tv marijon skleidiam dvasi, apvelg, kokiomis aplinkybmis atsirado miestas ir vienuolynas, pasakojo apie vienuoli veikl, sunkumus, kuriuos jiems teko igyventi. Primin pasakojim apie tai, kaip buvo irinkta vieta pirmajai banyiai Marijampolje pastatyti: grafien Prancika Butlerien nuo Kvietikio dvaro jusi kalbdama roin, ten, kur baigdavusi kalbti Roinio paslapt, pasodindavo liep, o kur baigusi kalbti vis roin, nutarusi pastatyti banyi. Kelias, kuriuo ji jusi, buvo pavadintas Roankeliu. Kalbtojas pabr, kad ir tvai marijonai vykdydami savo veikl tarsi Roankeliu ved mones Aminus Dievo namus. Vyskupas Jonas Boruta SJ baigdamas homilij palinkjo, kad Viepats laimint marijon veikl ir darbus.
Šv. Miiose giedojo Marijampols bazilikos sumos choras, vadovaujamas A. Sakalauskiens. Ikilmingos pamaldos baigsi Viepaties pagerbimu Eucharistinje procesijoje, kuriai vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkeviius SJ. Marijampols marijon vienuolyno jubiliejinis minjimas baigsi vakarinmis v. Miiomis, kurias aukojo vyskupas J. emaitis MIC ir parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC, giedojo Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos choras ( vadovas R. Grainis), vargonavo profesorius L. Digrys.
Baigiamasis ventinio minjimo akordas – kunigo G. Sakalausko krinio Completorium, skirto Marijampols marijon vienuolyno 250-osioms metinms, premjera. Krin atliko Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos choras ir orkestras (vadovas P. Stepanovas) bei kamerinis choras „Aidija“, dirigavo R. Grainis.
Renata Stadulien Marijampols Šv. Arkangelo Mykolo parapija |